Naujienos

2017.06.22

Plastikų tendencijos: naujovės ir naujas požiūris

Plastikų tendencijos: naujovės ir naujas požiūris

 

Verčiant iš graikų kalbos reiškiantis lankstų – plastikas būtent dėl šios savybės ir tapo viena labiausiai paplitusių bei dažniausiai naudojamų medžiagų. Skaičiuojama, jog vidutiniškai vienam europiečiui per metus prireikia apie 100 kg plastiko ir šis skaičius dar auga. Kas tai lemia ir ką tai lemia? Verta pažvelgti giliau.


Pirmiausia plastikas įgauna vis naujų savybių. Nuo Antrojo pasaulinio karo pabaigos, kai buvo sukurtos pagrindinės rūšys, iki dabar – plastikas yra tiriamas ir tobulinamas, pavyzdžiui, bandymų metu atrasta, jog į plastiką įmaišius nanodalelių šis tampa kur kas tvirtesnis, lengvesnis ir mažiau degus. Taip pat vos prieš kelis metus technologijų bendrovės IBM mokslininkai paskelbė atradę naują plastikų klasę, kuri nuo pieš tai buvusių skiriasi tuo, kad jos atstovai šalia visų termoreaktyvaus plastiko savybių turi ir galimybę būti perdirbti. Įprastas termoreaktyvus plastikas pradinėje būsenoje yra minkštas ir lengvai formuojamas, o pakaitinus visam laikui tampa kietas – t.y. įgauna galutinę formą ir nebegali būti suminkštintas. Naujosios plastikų klasės atstovai pradžioje taip pat būna lengvai formuojami, pakaitinti – itin sukietėja, tačiau šalia viso to išsaugo ir galimybę būti performuoti.

Naujos savybės lemia plastiko pritaikymą vis naujose srityse. Jau prieš kurį laiką pakeitęs, pavyzdžiui, medį ar odą žaislų gamyboje, dabar plastikas skverbiasi ir į tokias sferas kaip transporto pramonė, statybos ir ten keičia stiklą ar net metalą. Kam to reikia? Pirmiausia savo sričių specialistai nuolat ieško tvirtesnių, lengvesnių ir pigesnių medžiagų bei sprendimų. Pavyzdžiui, statybų sektoriuje – metalines armatūras betone keičiant į polipropileną, užtikrinamas ilgaamžiškumas – polipropilenas, priešingai nei metalas, nereaguoja į aplinkos veiksnius; sutaupoma – polipropilenas yra net 5-8 kartus lengvesnė medžiaga, todėl itin sumažėja logistikos išlaidos, o konstrukcijų tvirtumas išlieka toks pat. Kalbant apie automobilius, profesionaliame sporte stiklas keičiamas plastiku orientuojantis į saugumą – avarijos metu stiklas dūžta į daug smulkių šukių, o plastikas įprastai tik skyla; kasdienio naudojimo transporto priemonėse iš stiklo plastiko gaminami buferiai, aptakai, kėbulo detalės, pan. – mašina tampa ir apsaugota, ir pigiau išlaikoma, kalbant apie detalių kainas.

Vis dėlto, bet koks masinis vartojimas negali apsieiti be neigiamų pasekmių – šiuo atveju, plastikas pelnė prastą vardą, nes jo gamybos metu į aplinką buvo išskiriamas nemažas kiekis teršalų, o galutinis produktas – nesuardomas jokių gamtoje egzistuojančių mikroorganizmų. Svarbu, jog dabar situacija keičiasi ir plastikų gamintojai tampa socialiai atsakingais. Sparčiai populiarėja bioplastikas, gaminamas ne iš naftos, kaip įprasta, o iš įvairių atliekų. Pasauliniu mastu bioplastiko rinka per metus išauga daugiau kaip 20 procentų, o didėjant naftos kainai, prognozuojama, kad šis procentas dar kils. Taip pat daug dėmesio skiriama įprasto plastiko perdirbimui – pavyzdžiui, Ilinojaus universitete (JAV) atliktų tyrimų metu įrodyta, kad bene didžiausią žalą gamtai darantys plastikiniai maišeliai gali būti sėkmingai perdirbti į dyzeliną, gamtines dujas ar kitus naftos produktus. Šalia to, įkurtas Plastiko bankas, kurio tikslas – skatinti žmones rinkti plastiką ir keisti jį į kreditus, už kuriuos galima siekti geresnio išsilavinimo ar įsigyti būtinų daiktų žmonėms, gyvenantiems skurdesnėse šalyse.

Apibendrinant, didelę dalį mūsų kasdienybės užimantis plastikas savo pozicijų užleisti neketina – veikiau priešingai –  naujos savybės lemia universalumą ir pritaikymą naujose srityse, o dėmesys gamtos apsaugai demonstruoja gamintojų atsakingumą bei lemia palankesnį vartotojų požiūrį.

Atgal